Tauriojo elnio kūnas proporcingas, tvirtomis kojomis. Kaklas iš šonų plokščias. Vyresnių patinų jis storesnis. Uodega trumpa. Ausys didelės, judrios. Akių lėliukės juodos, rainelė gelsvai ruda. Prie akių kampučių yra ryški duobutė, į kurią atsiveria priešakinė kvapioji liauka. Elnių odoje yra daug prakaito ir riebalų liaukų. Specifinės kvapiosios liaukos atsiveria prie akių ir užpakalinės pėdos apatinės dalies išorinėje pusėje. Elniai šeriasi du kartus per metus. Pavasarinis šėrimasis prasideda balandžio antroje pusėje ir tęsiąsi iki birželio. Rudens šėrimasis prasideda rugsėjo mėn. ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Lietuvoje gyvenančių suaugusių patinų kūno masė (be vidaus organų, kojų apatinės dalies ir galvos) siekia 142,8 kg, patelių vidutiniškai – 69 kg. 14,5 metų amžiaus patino kūno ilgis siekia 215 cm, o aukštis – 133 cm. Elnių ragai – tai antrinis lyties požymis, turnyrinis ginklas, imponuojantis bei teritorijos žymėjimo organas. Ragų didumas yra svarbus lytinės atrankos ir rango žvėrių kaimenės struktūros veiksnys. Ragų paviršiuje esantys įvairūs kauburėliai vadinami perlais. Suaugę elniai ragus pradeda mesti vasario pabaigoje. Pirmieji ragus numeta vyresni patinai, o jauni žvėrys juos nešioja iki balandžio mėn. Numetus ragus, po savaitės ima augti nauji. Stiprių patinų ragai per parą priauga iki 150 g masės ir pailgėja 10–15 mm.

Dovydo elniai laisvėje jau senai išnykę. Šie elniai buvo auginami Kinijos imperatoriaus parke netoli Pekino. XIX amžiuje ten nukeliavo vienuolis Armandas Dovydas. Jau 1866 metais jis parvežė elnių porą į Europą. 1869 metais jie buvo apgyvendinti Londono zoologijos sode. 1895 metais Kinijoje išsiliejo Geltonoji upė ir nugriovė imperatoriaus parko tvorą. Daug elnių paskendo, kiti išsilakstė po apylinkes ir buvo sumedžioti. Laisvėje šie gyvūnai išnyko 1900 metais. Pekino zoologijos sode paskutinė dovydo elnio patelė nugaišo 1920 metais. Tuo metu Europoje šių gyvūnų populiacija gausėjo labai lėtai. Bedfordo hercogas uždarė likusius 18 elnių savo dvare ir jau 1932 metais ten gyveno 182 gyvūnai. Per II pasaulinį karą keli elniai buvo nuvežti į Londono zoologijos sodą, o iš ten pasklido po visą pasaulį. Šiuo metu pasaulio zoologijos soduose gyvena apie 500 dovydo elnių.

Dėmėtasis elnias – elninių šeimos žinduolis. Kūno ilgis 150–180 cm, uodega 14–19 cm. Patinas sveria 100–130 kg, patelė 60–85 kg. Dėmėtasis elnias smulkesnis už taurųjį, tačiau jo ragai šakotesni. Kailis vasarą ryškiai rudas, žiemą pilkšvas. Ant nugaros, menčių ir šonų išsidėsčiusios išilginėmis eilėmis baltos dėmelės. Pažastys, kirkšnys, pilvo galas ir uodegos apačia balti. Ragai su 4-5 atšakomis, juos meta balandžio – gegužės mėn., nauji užauga ir nusivalo iki rugsėjo mėn. pradžios.

Lietuvoje danieliai gyveno iki XVI a., bet vėliau išnyko. XVII a.-XIX a. buvo auginami kai kurių dvarų parkuose. Patinas su augančiais ragais ir keturios patelės 70-125 kg svorio, lieknas, panašus į taurųjį elnią, tik mažesnis ir su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Išilgai nugaros - ryški juosva juosta, nusitęsianti per uodegą. Veidrodėlis (beformė balta dėmė, esanti ant užpakalio) ryškesnis nei tauriųjų elnių, su juosvų ar juosvai rudų plaukų juosta pakraščiuose. Uodega ilgesnė nei tauriųjų elnių, su išilgine juoda juosta. Kailio spalva vasarą - rusva ar gelsvai rusva, žiemą - pilkai rusva. Yra baltų ir juosvų danielių. Patinai truputį stambesni. Jų ragai - su mentėmis viršutinėje dalyje. Jaunikliai danieliai pirmuosius ragus užaugina kitų metų gegužės-birželio mėnesiais, liepą-rugpjūtį nuo jų nusitrina odelė. Pirmieji ragai yra kriaušės formos, storu pamatu, staigiai smailėjančia viršūne. Storas, kriaušės formos rago pamatas skiriasi nuo tauriojo elnio pirmųjų ragų, kurie yra ploni, pieštuko formos. Suaugę patinai ragus meta balandžio-gegužės mėnesiais, birželio mėnesį pradeda augti nauji ragai, kuriuos danieliai nusivalo rugpjūtį-rugsėjo pradžioje.

Muflonas sveria 47 (35-58) kg, panašus į avį, tik aukštesnis, laibesnis, ilgesnėmis kojomis, didesniais riestais ragais. Vasarą gelsvai ar rusvai rudas, o žiemą rusvai pilkas ar rusvai juosvas. Žiemą patinų nugaros šonai būna su dviem baltomis balno formos dėmėmis. Snukio viršus, pažandės, vidinė ausų pusė, apatinė kojų dalis, papilvė ir veidrodėlis bei plaukai apie akis- balti. Gyvūnui senstant, baltos kailio dėmės plečiasi. Ragus turi visi patinai ir tik apie 5 proc. patelių. Pastarųjų ragai mažesni. Ragai auga visą gyvenimą, bet senstant- lėčiau, gali daugiau nudilti nei priaugti. Lapkričio-gruodžio mėnesiais ragai neauga, o ties jų pamatu susiformuoja gili metinė rievė. Sausio mėnesį ragai vėl pradeda augti.

Karčiuotasis avinas gyvena sunkiai prieinamuose kalnų rajonuose. Minta augaliniu maistu. Sveria 100-140 kg. Nėštumas –150-165 d. Gimsta 1-2, labai retai 3 jaunikliai. Lytiškai subręsta 1,5-2 m. Gyvena 12-17 m.

Sraigtaragiai ožiai – priklauso ožkų (Caprinae) pošeimiui. Sraigtaragiai nyksta, gyvena sunkiai prieinamose kalnų srityse, labai atsargūs, vengia žmonių. Dėl šių priežasčių jie nedaug ištyrinėti. Šie gyvūnai beveik nesiskiria nuo savo protėvių. Ilgis – maždaug 1,6 m. Ūgis ties pečiais 65-115 cm; tai aukščiausi ožiai Capra gentyje. Vidutinis svoris – 86 kg (patinų) ir 41 kg (patelių). Už sraigtaragius ožius stambesni tik sibiriniai ožiai. Patinų ragai plokšti, susukti spiralėmis. Tarpuragė siaura, ragų viršūnės tolokai viena nuo kitos. Dėl savotiškos formos kanopų gali įsikabaruoti į ąžuolą ir net 8 m aukštyje ėsti lapus ir jauną žievę.

Sibirinis ožys – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis ožkų (Caprinae) pošeimiui. Pats stambiausias iš kalninių ožių. Sveria iki 100-130 kg. Laikosi bandomis iki 30-40 gyvūnų. Mėgsta aukštą reljefą su nuolaidžiais šlaitais ir iškiliomis aikštelėmis. Nėštumas trunka 5 mėn. Gimsta 1, rečiau 2 jaunikliai. Subręsta 2-3 metų. Gyvena 18-20 metų.

Šerno kūnas iš šonų plokščias, priekinė dalis masyvi. Kaklas trumpas, raumeningas. Galva didelė, priekyje baigiasi nusmailėjusia knysle. Akys mažos ir giliai įdubusios. Uodega vidutinio ilgumo. Sveria iki 350 kg. Kūnas apaugęs juosvais šeriais, po jais yra vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs žiemą. Jauniklių kailiukas išilgai dryžuotas, bet po to dryžiai išnyksta ir kailis tampa rausvai rudas. Suaugę šernai šeriasi nuo kovo pabaigos iki birželio vidurio.